Stintu zejyba

                                                                   

           2013 kovo 2-oji. As su Arvydu patraukem i Dreverna. Girdejau, kad Drevernos prieplaukoj karts nuo karto uzeina stinta. Tai ir pameginom. Atvaziavom apie 9.30 ryte, ant prieplaukos ledo stupsojo trys zvejai. Per tris zvejus suskaiciavau apie 10 stintu. Nieko gero. Bet nutarem vistiek pameginti ir mes. Per puse valandos pagavome po viena stinta :). Tada sugalvojom grysti i Klaipeda, keltis su keltu ir vaziuoti i 14km. 14-tam kilometre ant ledo atsidurem apie 12 valanda. Nuo 12 iki 15 val. kibo stinta nesvietiskai gerai. neturejau nei kada ir parukyti. Vienu metu buvo nebejuokinga :). Gavosi kaip sportine zvejyba. Per tas tris valandas praktiskai viska ir pagavom. Veliau link pavakariu kibo, bet jau smulkesnes ir sunkiau eidavo pakirsti. Bet vistiek traukem. Apie 17val baigem zvejyba. Arvydas pagavo panasiai kiek ir as. Jis zuvies neskaiciavo. As suskaiciaves 323 stintas buvau labai petenkitas, nes tiek dar nebuvau pagaves. Asmeninis rekodas. Rekorda matomai pagerino ir draugas. Tikiuosi ties tokiais skaiciais neapsistosim :).

Samiukas

Noriu prisiminti viena is ispudingesniu zvejybu Lietuvoje, Minijos upeje, salia pratekancia pro Sakucius. Prisiminiau del to, kad dar radau kelias foto is savo archyvo. Ir todel nusprendziau pasidalyti ispudziais ir cia :). Tai viskas ivyko 2004 metu, vasaros viduryje. Su draugais patraukem i naktine zvejyba, plius zinoma ir islenkti po viena kita cerkute. Zvejyboje naudojome dugnines, tad ir laiko turejome daugiau atsipalaiduoti :). Masalas buvo - vijunai. Vijunu prisigaudydavome toje pacioje Minijoje, tik kitoje vietoje. Mes tikejomes sapalu, nes ne karta link sutemos apie 21.30 iki 00.00 savo isskirtinese vietose plesdavom "sapaliokus". Bet ta vakara, kaip bebutu keista, nepagavom nei vieno sapalo. Mano du draugai po mazu eme traukti viena po kita eseri. Istrauke mazdaug po 3 eserius, o per ta laika as nei vieno kibimo net neturejau. Man buvo keista. Vienas draugas mete labiau i kaire dugnine, kitas labiau i desine. O man beliko mest per viduri, kodel man nekibo? Toje vietoje kur metem savo dugnines, gylis buvo apie 4 - 5.5 metro. Zinau gyli, nes su valtim nekarta esu zvejojes, tai ir teko tikrinti :). Pagaliau !!! Turiu ir as kibima. Draugams sakau, "ale jegos eseriokas turi', nes maniau, kad ten bus eilinis eserys. Partraukiau i kranta savo laimiki ir likau suzavetas. Niekada gyvenime nebuciau pagalvojes, kad istrauksiu nors ir maza, bet vistiek kaip bebutu samas. Tik zinoma, samu jo nepavadinsi. Geriausiu atveju "samiukas'. Si naktine zvejyba buvo labai senai, todel smagu prisiminti :). Ir ta vakara arba kitaip pasakyti, ta nakti daugiau nieko ir nebepagavau, o draugai lupo is vandens ir toliau po viena, po kita eseri. Aisku si zvejyba nesibaige prie vandens, stipriau aptemus, nuejom pries svedisko stalo aptart laimikiu :)). Tai tiek...

ZVEJYBA NORVEGIJOJE

          2008 metu rudens viduryje teko pabuvoti Norvegijoje. Pati kelione i vieta, buvo stulbinanti. Susikloste taip, kad kai reikejo vaziuoti pacioje Norvegijoje per kalnus, sedejau uz vairo as pats. Vairuodamas automobili, maciau kaip menulio menesiena apsviesdavo kalnu virsunes. O man paciam kaip pirma karta tokioje vietoje buvo ypac viskas smalsu ir idomu. Kolegos sakydavo vis kas kart, "pamatytum dienos metu kokiame aukstyje mes randames, ne i kalnus ziuretum, o i kelia :) ". Pagaliau atvaziavom i vieta, ismiegoje ant ilankos kranto pastatytame mediniame name ryte pamaciau ispudingus vaizdus :).

        Pagaliau susiruosem i zvejyba. Zvejyboje mes naudojome, Norgej pirkta blizgute. Ji nebuvo lengva, apie 30 - 50 gramu. Valo pabaigoje ja pririsdavome kartu su verventuku, o kiek auksciau kas 20 - 25 cm risdavome paprastus kabliukus. Risdavome max 4 kabliukus. Kodel 4? O todel, kad jeigu uzkibs ant visu kabliuku po minimum 0.5 kg zuvys, plius ant blizges,  ..... ir jei kiekviena zuvis lakstys i skirtingas puses traukiant i kranta, tai toks jausmas kad trauktum arkli is vandens :). todel mes labai ir nerizikuodavom, nes zinojom kad zuvies ir taip uzteks :).

        Dazniausiai zvejodavom vakarais po darbo, o jei rasdavom laiko savaitgali, tai skirdavom beveik visa diena siam reikalui. Laimikiai budavo ne tik agresyvus, bet ir idomus savo zvinu spalva. Tokios zuvies musu brangioj Lietuvelej tikrai niekur nepagausi. Vietiniai zmones sias zuvis kur gauydydavome vadindavo : pikca, saida, lyra, puikiai zinome, kad yra ir Norgej menkiu, skumbriu. Kolega pagavo ir vadinama "adata" kaip tiksliai ji vadinasi, tikrai nepasakysiu, bet ji buvo pailga ir smailia nosimi, tai ja jie vadino adata :). Vienas veikejas is musu kompanijos buvo pagaves ir pati juru velnia.

        Bet as asmeniskai turiu kuo pasigirti :). Pagavau per ta neilga laika kol buvome Norgeje, tris kalmarus. Aisku tuos kalmarus man pagauti labai pasiseke, pagal snekas is kitu vyru. Jie sakydavo, kad kai kurie daugeli metu cia vazineja, ir tik pagauna po viena, po du. Na paprasciausiai galbut pataikiau ant burio bangos. Bet tie trys buvo pagauti atskirai. Viena vakara 2, o kita, paskutini vakara ir trecias :). Siaip as megdavau labai rizikuot, megdavau su savo blizge zaisti paciame dugne, o dugnas ~30 metru. Rizika buvo tokia, kad dugne budavo visokiu neaiskiu variantu, kad tekdavo per viena zvejyba palaidoti po viena ar po dvi blizges. Bet uztat ir laimikiai budavo idomesni :). Tai man tie kalmarai ir uzkibdavo mazdaug nuo dugno. Kalmaras, bent jau man labai paklusnus budavo ir visi trys. Traukdavau kaip koki maisa is vandens arba skudura, tik likus apie ~ 5 ciut daugiau metru iki virsaus, karts nuo karto sudrebindavo meskere.

         Vienas is mano kolegu, tai labai megdavo zvejoti skumbres. Is pat pradziu man nekaip sekdavosi, bet as paziurejau jo taktika, kaip jis zaidzia su savo blizge. Atejo ta diena kai su juo traukdavau po lygiai skumbriu :). Matyt istikruju skumbres megdavo ta zaidima, kad veliau ir man sekdavosi pagauti ju vis daugiau ir daugiau. Bet betraukiant i kranta skumbre (pradzioj rasiau, kad budavo ~3, 4 kabliukai tusti kaip grilijanda, auksciau blizges) uzkibdavo dar ir kelios saidos... tai kai kokios trys zuveles laksto i visas puses, tai tikrai malonus jausmas zaisti su rite. O tie kalbliukai budami tusti be jokio masalo, tikrai kibdavo zuvys. Joms uztekdavo, kad tik kas sublizgetu. As manau, kad principe buvo tai, kai pamatydavo blizge burys grobuoniu puldavo ant blizges, o kas nespedavo griebe beleka kas blizga. Tikrai idomi zvejyba. Atrodo viskas paprasta, bet viena kita subtylibe per laika kol budavau, zvejodavau ismokdavau ir viskas atrodydavo dar paprasciau.

         Karta buvau sugalvojes pasidaryt "dugnine". Uzmeciau salia visai ant kranto (zvejojome ant molo). Pamates, kad kimba pribegau, lengvai uzkirtau, o ten pasirodo "uzsiroviau ant giganto". Daug nereikejo kai luzo meskeres kotas, pasliko viskas tik ant valo. Po keliu sekundziu nutruko ir pats valas. Mane jau buvo perspeje, kad cia buna dideliu, net labai dideliu zuvu, todel as ir stengiausi kuo svelniau, kuo atsargiau suzaisti su ja, bet ten buvo tikriausiai per daug didele, kad galetu mano lietuviskasis meskerykotis atsilaikyti :).

         Stai tiek buvo ispudziu, kas liecia zvejyba. Zvejyba pati nuostabiausia kokia esu tik turejes :). Aisku zinau ir pacioj lietuvoj neblogu vietu, bet ten labai stipriai nublanksta lietuviskieji vandenys :). Imesta kelios foto ir is lektuvo. (foto - Vilniaus miestas). Gryzom oro linijomis :).

         Aciu uz demesi :) !!!

          

Pirmoji diena

       Siandien sukurtas naujas puslapis, kur bus kas kart apibendrinama zvejybos "gastroles". Puslapio autorius megsta keliones i gamta ir tuo paciu imesti viena kita meskerykoti i vandeni :). Autorius pasidalins ispudziais, pasigirs laimikiais :). Tikimasi, kad bus idomu skaityti.