2008 metu rudens viduryje teko pabuvoti Norvegijoje. Pati kelione i vieta, buvo stulbinanti. Susikloste taip, kad kai reikejo vaziuoti pacioje Norvegijoje per kalnus, sedejau uz vairo as pats. Vairuodamas automobili, maciau kaip menulio menesiena apsviesdavo kalnu virsunes. O man paciam kaip pirma karta tokioje vietoje buvo ypac viskas smalsu ir idomu. Kolegos sakydavo vis kas kart, "pamatytum dienos metu kokiame aukstyje mes randames, ne i kalnus ziuretum, o i kelia :) ". Pagaliau atvaziavom i vieta, ismiegoje ant ilankos kranto pastatytame mediniame name ryte pamaciau ispudingus vaizdus :).
Pagaliau susiruosem i zvejyba. Zvejyboje mes naudojome, Norgej pirkta blizgute. Ji nebuvo lengva, apie 30 - 50 gramu. Valo pabaigoje ja pririsdavome kartu su verventuku, o kiek auksciau kas 20 - 25 cm risdavome paprastus kabliukus. Risdavome max 4 kabliukus. Kodel 4? O todel, kad jeigu uzkibs ant visu kabliuku po minimum 0.5 kg zuvys, plius ant blizges, ..... ir jei kiekviena zuvis lakstys i skirtingas puses traukiant i kranta, tai toks jausmas kad trauktum arkli is vandens :). todel mes labai ir nerizikuodavom, nes zinojom kad zuvies ir taip uzteks :).
Dazniausiai zvejodavom vakarais po darbo, o jei rasdavom laiko savaitgali, tai skirdavom beveik visa diena siam reikalui. Laimikiai budavo ne tik agresyvus, bet ir idomus savo zvinu spalva. Tokios zuvies musu brangioj Lietuvelej tikrai niekur nepagausi. Vietiniai zmones sias zuvis kur gauydydavome vadindavo : pikca, saida, lyra, puikiai zinome, kad yra ir Norgej menkiu, skumbriu. Kolega pagavo ir vadinama "adata" kaip tiksliai ji vadinasi, tikrai nepasakysiu, bet ji buvo pailga ir smailia nosimi, tai ja jie vadino adata :). Vienas veikejas is musu kompanijos buvo pagaves ir pati juru velnia.
Bet as asmeniskai turiu kuo pasigirti :). Pagavau per ta neilga laika kol buvome Norgeje, tris kalmarus. Aisku tuos kalmarus man pagauti labai pasiseke, pagal snekas is kitu vyru. Jie sakydavo, kad kai kurie daugeli metu cia vazineja, ir tik pagauna po viena, po du. Na paprasciausiai galbut pataikiau ant burio bangos. Bet tie trys buvo pagauti atskirai. Viena vakara 2, o kita, paskutini vakara ir trecias :). Siaip as megdavau labai rizikuot, megdavau su savo blizge zaisti paciame dugne, o dugnas ~30 metru. Rizika buvo tokia, kad dugne budavo visokiu neaiskiu variantu, kad tekdavo per viena zvejyba palaidoti po viena ar po dvi blizges. Bet uztat ir laimikiai budavo idomesni :). Tai man tie kalmarai ir uzkibdavo mazdaug nuo dugno. Kalmaras, bent jau man labai paklusnus budavo ir visi trys. Traukdavau kaip koki maisa is vandens arba skudura, tik likus apie ~ 5 ciut daugiau metru iki virsaus, karts nuo karto sudrebindavo meskere.
Vienas is mano kolegu, tai labai megdavo zvejoti skumbres. Is pat pradziu man nekaip sekdavosi, bet as paziurejau jo taktika, kaip jis zaidzia su savo blizge. Atejo ta diena kai su juo traukdavau po lygiai skumbriu :). Matyt istikruju skumbres megdavo ta zaidima, kad veliau ir man sekdavosi pagauti ju vis daugiau ir daugiau. Bet betraukiant i kranta skumbre (pradzioj rasiau, kad budavo ~3, 4 kabliukai tusti kaip grilijanda, auksciau blizges) uzkibdavo dar ir kelios saidos... tai kai kokios trys zuveles laksto i visas puses, tai tikrai malonus jausmas zaisti su rite. O tie kalbliukai budami tusti be jokio masalo, tikrai kibdavo zuvys. Joms uztekdavo, kad tik kas sublizgetu. As manau, kad principe buvo tai, kai pamatydavo blizge burys grobuoniu puldavo ant blizges, o kas nespedavo griebe beleka kas blizga. Tikrai idomi zvejyba. Atrodo viskas paprasta, bet viena kita subtylibe per laika kol budavau, zvejodavau ismokdavau ir viskas atrodydavo dar paprasciau.
Karta buvau sugalvojes pasidaryt "dugnine". Uzmeciau salia visai ant kranto (zvejojome ant molo). Pamates, kad kimba pribegau, lengvai uzkirtau, o ten pasirodo "uzsiroviau ant giganto". Daug nereikejo kai luzo meskeres kotas, pasliko viskas tik ant valo. Po keliu sekundziu nutruko ir pats valas. Mane jau buvo perspeje, kad cia buna dideliu, net labai dideliu zuvu, todel as ir stengiausi kuo svelniau, kuo atsargiau suzaisti su ja, bet ten buvo tikriausiai per daug didele, kad galetu mano lietuviskasis meskerykotis atsilaikyti :).
Stai tiek buvo ispudziu, kas liecia zvejyba. Zvejyba pati nuostabiausia kokia esu tik turejes :). Aisku zinau ir pacioj lietuvoj neblogu vietu, bet ten labai stipriai nublanksta lietuviskieji vandenys :). Imesta kelios foto ir is lektuvo. (foto - Vilniaus miestas). Gryzom oro linijomis :).
Aciu uz demesi :) !!!
