Noriu prisiminti viena is ispudingesniu zvejybu Lietuvoje, Minijos upeje, salia pratekancia pro Sakucius. Prisiminiau del to, kad dar radau kelias foto is savo archyvo. Ir todel nusprendziau pasidalyti ispudziais ir cia :). Tai viskas ivyko 2004 metu, vasaros viduryje. Su draugais patraukem i naktine zvejyba, plius zinoma ir islenkti po viena kita cerkute. Zvejyboje naudojome dugnines, tad ir laiko turejome daugiau atsipalaiduoti :). Masalas buvo - vijunai. Vijunu prisigaudydavome toje pacioje Minijoje, tik kitoje vietoje. Mes tikejomes sapalu, nes ne karta link sutemos apie 21.30 iki 00.00 savo isskirtinese vietose plesdavom "sapaliokus". Bet ta vakara, kaip bebutu keista, nepagavom nei vieno sapalo. Mano du draugai po mazu eme traukti viena po kita eseri. Istrauke mazdaug po 3 eserius, o per ta laika as nei vieno kibimo net neturejau. Man buvo keista. Vienas draugas mete labiau i kaire dugnine, kitas labiau i desine. O man beliko mest per viduri, kodel man nekibo? Toje vietoje kur metem savo dugnines, gylis buvo apie 4 - 5.5 metro. Zinau gyli, nes su valtim nekarta esu zvejojes, tai ir teko tikrinti :). Pagaliau !!! Turiu ir as kibima. Draugams sakau, "ale jegos eseriokas turi', nes maniau, kad ten bus eilinis eserys. Partraukiau i kranta savo laimiki ir likau suzavetas. Niekada gyvenime nebuciau pagalvojes, kad istrauksiu nors ir maza, bet vistiek kaip bebutu samas. Tik zinoma, samu jo nepavadinsi. Geriausiu atveju "samiukas'. Si naktine zvejyba buvo labai senai, todel smagu prisiminti :). Ir ta vakara arba kitaip pasakyti, ta nakti daugiau nieko ir nebepagavau, o draugai lupo is vandens ir toliau po viena, po kita eseri. Aisku si zvejyba nesibaige prie vandens, stipriau aptemus, nuejom pries svedisko stalo aptart laimikiu :)). Tai tiek...
